Geštalto psichoterapija

GEŠTALTO PSICHOTERAPIJOS SESIJOS 

Psichoterapijos sesiją galite užsisakyti gyvai ir Skype: 

 counselling-unsplash

Trumpai apie Geštaltą ir Geštalto psichoterapiją

  • Geštalto psichoterapijos kryptis atsirado maždaug 1940 – 1950 metais, jos įkūrėju laikomas Fritzas Perlzas (Vokietija).

  • „Geštalt”, verčiant iš vokiečių kalbos, reiškia „figūra”, forma arba elgesio modelis, tam tikra struktūra, dalių konfigūracija, įeinanti į aiškios ir svarbios visumos sudėtį. ,,Figūra“ – dominuojantis kliento poreikis, kuris egzistuoja tik santykyje su fonu – supančia aplinka.

  • Geštalto terapija yra į santykį orientuota terapija, kuri apjungia savyje tris pagrindines filosofijos kryptis, taip vadinamas „tris pagrindines Geštalto kolonas“, tai – lauko teoriją, fenomenologiją ir dialogą.

  • Geštalto terapeutai tiki, kad potencialiai kiekvienas žmogus turi visas galimybes, būtinas spręsti sunkumus ir problemas. Tačiau kartais žmonės užstringa ir jiems reikalinga pagalba. Terapeutas padeda žmogui (klientui) aiškiau pamatyti savo situaciją, pamatyti save, kaip situacijos dalį ir pabandyti atrasti naujus sprendimus arba būdus, kaip elgtis su šiais sunkumais.

  • Geštaltas – humanistinė/egzistencinė terapija, kurios esmė – kiekvienam žmogui gyventi pilniau ir laisviau (kaip sakė F, Perlzas: ,,Augti ir mylėti tai, kas ateina“.), kurti suteikiantį pasitenkinimą kontaktą su kitais žmonėmis, atverti visas savo galimybes ir būti savo gyvenimo autoriumi. Tačiau kartais, vaikystėje ar vėliau, kažkas nutraukia šį procesą ir žmogus užstringa tam tikrose situacijose arba savęs įsivaizdavime, kurie trukdo jam judėti pirmyn. Psichoterapeuto užduotis – padėti klientui ištyrinėti ir pamatyti, kaip šios situacijos ir įsivaizdavimai daro įtaką klientui dabartiniame momente – ,,čia ir dabar“.

  • Problema, apie kurią kalba klientas, žiūrima situacijoje ,,čia ir dabar“. Svarbu pastebėti, kaip kliento konfliktas ,,gyvena“ dabar, kaip pasireiškia kūne ir emocijose, nežiūrint į tai, jog tai buvo vaikystės problema. Klientas kalba apie savo skausmą ,,čia ir dabar“. Terapijos tikslas – mokytis atpažinti, pastebėti tuos įpročius ir kartu padėti klientui įsisąmoninti, jog jis gali reaguoti ir elgtis kitaip. Būti savimi – tai nuolatos stengtis atrasti naujus buvimo būdus besikeičiančiame pasaulyje.

  • Psichoterapeutas – tai tas, kuris padeda žmogui (klientui) palaikyti arba atrasti gyvenimišką įkvėpimą.

  • Geštalte ypatingas dėmesys skiriamas kontaktui: kaip mes kontaktuojame su savimi, su kitais, su mūsų aplinka. Geštalto terapeutas – tai santykių, dar apibūdinamų ,,ribos-kontaktas“, specialistas. Ribos-kontaktas – tai zona, kurioje prasideda apsikeitimas informacija, norais, materialiniais poreikiais. Ši riba nuolat keičiasi. Tai žmogaus būdas būti pasaulyje, būti santykiuose.

  • Geštalto terapija fokusuojasi į procesą, į nuolatinį žmogaus (kliento) prisitaikymą prie savo aplinkos. Tas prisitaikymas nepertraukiamai keičiasi. Geštalto terapijoje atrasti ,,kaip?“ yra svarbiau nei ,,kodėl?“. Geštalto terapeutas bando atgaivinti tai, kas kliento psichikoje sustingo dėl auklėjimo būdo ar traumuojančios patirties, ir nepavyko užbaigti ar išspręsti šių sudėtingų situacijų. Tai dar vadinama neužbaigtu Geštaltu.

  • Geštalto psichoterapijos originalumas – išplėsti žmogaus (kliento) galimybių lauką, padidinti jo gebėjimus adaptuotis gyvenime, skirtingose aplinkose, atstatyti žmogaus (kliento) pasirinkimo laisvę.

  • Geštalto terapija žiūri į žmogų (klientą), kaip į besikeičiantį, o santykiai – šių pokyčių varomoji jėga. Kontaktas ,,Aš – TU“ (terapeuto-kliento) kuriamas dialogo pagrindu, ir šis santykis tampa gydantis. Tai, kas vyksta tarp terapeuto ir kliento, atspindi tipišką kliento kontakto formą jo kasdieniniame gyvenime.

  • Psichoterapijos procesas – dviejų žmonių (terapeuto-kliento) susitikimas, ir pokyčiai vyksta per tai, kad žmogus pamato save santykyje su kitu, atpažįsta savo reagavimo, pasipriešinimo kontaktui būdus. Psichoterapeutas tik sudaro kuo palankesnes sąlygas klientui įsisąmoninti, pažinti save, atsiskleisti ir augti.

  • Pagrindinė šiuolaikinio žmogaus krizės priežastis – prarastas gebėjimas įgyti savarankišką patirtį, susijusią su atsakomybės prisiėmimu, galimybė orientuotis ir kontroliuoti savo egzistavimą. Geštalto psichoterapija, kaip ir humanistinė psichologija, siekia padėti žmogui (klientui) susigrąžinti šiuos gebėjimus.

  • Geštalto psichoterapija – integralinė: žiūri į žmogų (klientą) kaip į visumą, o neišskaido jo į kūną/protą, mintis/jausmus arba sąmoninga/nesąmoninga…, o taip pat neatskiria jo nuo aplinkos ir santykių su kitais. Žmogus – tai orkestras, kuriame visų instrumentų skambėjimas susilieja į vieną muzikinį kūrinį.

  • Spaudžiamas kitų žmonių ir socialinių normų žmogus nepriima kai kurių savo asmenybės aspektų, pvz.: sulaiko savo emocijas, ,,pamiršta“ apie svarbius savo organizmo poreikius, maskuoja jausmus, kuriuos gali pasmerkti kiti žmonės, neišnaudoja daugybės savo galimybių… Geštalto terapija koncentruoja pastangas sugrąžinti žmogui jo vientisumą.

  • Geštalto terapijoje sveikas žmogus – tas, kuris suvokia savo vientisumą ir moka kūrybiškai prisitaikyti prie jį supančios realybės, vietoj to, kad pabėgtų į fantazijų pasaulį. Geštalto terapijos esmė atsispindi F. Perlzo žodžiuose: ,,Integracijos pabaigos nėra, visada yra galimybė augti”.

Geštalto psichoterapijos ir kūno terapijos praktikė DAIVA VIETRINIENĖ, Vilniaus Geštalto institutas,  Eneagramos, Koučingo ir NLP sertifikuota specialistė

Psichoterapijos sesiją galite užsisakyti gyvai ir Skype:

Pasirinkite kur dalyvausite*: