Viktorija PETKEVIČIŪTĖ
ŽURNALO ,,RAKTAS“ ŽURNALISTĖ
,,RAKTAS“, Nr.2(59) – 2015 sausio 17-30
Kiekvienas esame skirtingas: tik gimę atsinešame savo temperamentą, pamažu įsisaviname tam tikrus elgsenos modelius, įgyjame įsitikinimus, formuojasi mūsų charakteris. Visi šie aspektai sudaro mūsų asmenybę. O kaip save, kaip asmenybę, pažinti geriau?
Noriu pristatyti Eneagramą – sisteminį asmenybės transformacijos modelį, kuris siūlo į save pažiūrėti kitomis akimis ir giliai pažvelgti į savo „tikrąjį aš“. Eneagramoje svarbią vietą užima asmenybės tipologija, išskirianti 9 asmenybės tipus. Išsiaiškinę, kuriam iš tų 9 tipų priklausome, galime gauti protingą paaiškinimą, kaip mes gyvenome ir kaip elgėmės“, suvokti tiesą apie save, savo vietą pasaulyje. Eneagrama – tai ,,tiltas tarp psichologijos ir dvasingumo“, kurios tikslas – mokantis būti sąmoningais – suvokti savo asmenybės automatines reakcijas. Tik pastebėdami ir suprasdami, kaip veikia mūsų asmenybė, mes galime ,,prabusti“ – tapti laisvi ir kurti tokį gyvenimą, kokį norime.
Eneagrama – (graikų k. ennea – devyni, gramma – užrašyta) visame pasaulyje pripažinta asmenybės tipologija, unikali senovės sufijų mokymo ir klasikinės psichoanalizės sintezė. Ji aprašo devynis fundamentalius asmenybės tipus ir jų tarpusavio ryšius. Eneagrama yra žinios apie žmonių asmenybės tipus, jų skirtingą elgesį, skirtingas vertybes, įsitikinimus, bendravimo būdus. Ši sistema siūlo kiekvienam tipui individualų asmenybės augimo kelią ir atskleidžia, kaip vystyti savo stipriąsias puses. Eneagramos pradininku laikomas įtakingas 20-ojo amžiaus dvasinis mokytojas George I. Gurdžijevas, o plėtotojais – filosofas Oscar Ičazo ir psichoterapeutas Claudio Narancho. Pastarojo mokinė yra ir mano pašnekovė – pedagogė, koučingo ir NLP specialistė, bei Eneagramos trenerė Daiva Vietrinienė. Moteris teigia, kad tai, kas buvo nuo mūsų paslėpta, analizuojant aptariamą sistemą, staiga atsiveria prieš akis ir priverčia nustebti bei gali visam laikui pakeisti mūsų požiūrį į save, pasaulį, mus supančius žmones.
Esminis siekis – sąmoningumo ugdymasis
Kada susidomėjote Eneagramos sistema? Kokie esminiai Eneagramos tikslai?
Eneagramos sistema susidomėjau prieš ketverius metus ir šios asmenybės tipologijos iki šiol reguliariai mokausi dalyvaudama žymių Eneagramos mokytojų seminaruose užsienyje, tarp jų – Helenos Makani, Frans de Bua Santi, Ras‘o Hudson‘o ir Eneagramos plėtotojo Claudio Narancho seminaruose. Kaip sako pats C. Narancho, kiekvienas į šį pasaulį ateiname jau turėdami savo iš anksto nulemtą temperamentą, jis yra įgimtas. Pagal vaiko temperamentą ir pagal tėvų auklėjimą formuojasi tam tikri vaiko elgesio ir mąstymo modeliai. Juk kiekvienas elgiasi skirtingai, yra kitaip motyvuotas, atranda savo elgesio „stilių“. Asmenybės formavimasis tam tikra prasme yra ankstyvojoje vaikystėje atsiradusios gynybinės reakcijos į išorinį pasaulį ir kartu tai adaptacija toje aplinkoje. Išmokti elgesio ir mąstymo modeliai ilgainiui tampa mūsų dalimi, mes jų nesuvokiame, elgiamės automatiškai. Įprastai savo elgesio mes beveik neanalizuojame, nė nesusimąstome, kodėl vienaip ar kitaip pasielgiame – pvz., kodėl staiga pradėjome šaukti? Kodėl apsiverkėme? Kodėl užpykome? Dažnai elgiamės nesąmoningai, todėl nesuprantame, ką darome, kas su mumis vyksta. O verkiame juk todėl, kad nepatenkiname kokio nors savo poreikio. Vieni Eneagramos pagrindinių tikslų yra išmokyti žmogų stebėti save ,,čia ir dabar“, būti sąmoningu, tapti savo gyvenimo šeimininku, mokytis suvokti, ką darau ir kodėl tai darau.
Ir kaip galima to mokytis? Kaip turėtume stebėti save, kad suvoktume Jūsų minimus dalykus?
Imkime pavyzdį: dabar aš pakėliau balsą. Sąmoningumas mane paskatins savęs paklausti: kas mane privertė pakelti balsą, kokios to priežastys? AŠ kažko negavau, MAN buvo blogai, todėl bandau tokiu savo elgesiu patenkinti savo poreikius: pripažinimą, jėgą, pagarbą. Studijuodamas Eneagramą, žmogus mokosi būti sąmoningas, o tai yra brandžios asmenybės požymis. Eneagrama yra ilgas, įdomus kelias į save, mokymasis, ieškojimas, suvokimas ir atradimas to, kas mes esame iš tikrųjų. Studijuodami Eneagramą daugelis iš mūsų suvokia ir įsisąmonina savo elgesio ir mąstymo modelius ir pagaliau aiškiai pamato savo paties nubrėžtas ribas, kurių, kaip jam atrodė, nesugeba peržengti.
Aptariama sistema leidžia suprasti, kad egzistuoja devyni skirtingi požiūriai, devyni skirtingi vertybių rinkiniai, devyni skirtingi bendravimo stiliai, devyni skirtingi problemų sprendimo būdai – ir kad jie visi reikalingi ir veiksmingi.
Eneagramos seminaruose pirmiausia mokomės nustatyti savo bazinį asmenybės tipą – koks kiekvieno iš mūsų ,,pasaulio žemėlapis“, ką mes dažniausiai renkamės, kokia mūsų vertybių sistema, kokie mūsų elgesio motyvai, kaip mes reaguojame į kitus žmones, kas vyksta su mumis, kai mes esame stresinėje situacijoje, nepatenkinti mūsų poreikiai, ir daugybė kitų dalykų. Kuo daugiau sužinosime apie asmenybės ypatumus, kuriuos aprašo ši sistema, tuo lengviau priimsime ir suprasime kitų žmonių skirtingus požiūrius – skirtingus ,,žemėlapius“. Vadinasi, išmoksime suprasti ir priimti kitus žmones, imsime efektyviau bendrauti, sukursime aplink save didesnį darnos lauką. Net jei mes ir suprantame, kad su skirtingais žmonėmis reikia elgtis skirtingai, tai dažnai nežinome, kaip tai padaryti. To moko Eneagramos modelis.
Kuo tie skirtingi 9 požiūriai pagrįsti?
Eneagramoje pateikiamos 9 nesąmoningos motyvacijos – elgesio ir mąstymo modeliai, mūsų asmeniniai ,,žemėlapiai“, įsitikinimų rinkiniai, – dar vadinamos ,,nuodėme“, ,,yda“, ,,silpnybe“, ,,aistra“. O. Ičazo jas dar vadino ,,proto parazitais“, kuriems atiduodame savo energiją. Tai visa, kas mus išmuša iš mūsų orientyro, tai mūsų netikri tikslai. Tai tas pats, jei keliaudami laivu orientuotumės sugedusiu kompasu, – mūsų laivas prarastų kursą.
Žinodami savo nesąmoningą motyvaciją-aistrą-ydą-silpnybę, kurią pateikia Eneagramos modelis, me galime išmokti ,,pagauti save veiksme“, tame momente, kai elgiamės taip, kaip mums diktuoja mūsų tipas, pastebėti, kaip mes kiekvieną kartą mechaniškai ir nesąmoningai reaguojame į tam tikrus įvykius. Kai mes sugebame aiškiai nustatyti, ką mes darome esamu momentu (be smerkimo ir vertinimo), visapusiškai pajusti ir nustatyti esamą būseną, senieji stereotipai ima griūti.
Kiekvienas žmogus vaidina savo vaidmenį.
Ką simbolizuoja pats Eneagramos ženklas? Ką reiškia jame esančios geometrinės formos?
Eneagramos ženklą sudaro apskritimas, o jame – trikampis bei heksograma (šešiakampis). Apskritimas simbolizuoja Visatą, visumą, mandalą, trikampis reiškia pozityvios, negatyvios jėgų ir susitaikymo trejybę (kurią dinamiškai išgyvename kiekvienas), o heksograma simbolizuoja nuolatinę Visatoje vykstančią kaitą. Taip trumpai galima būtų pristatyti Eneagramos simbolio prasmes, tačiau už viso to slypi labai platūs klodai. Kiekvienas asmenybės tipas pagal Eneagramos sistemą turi savo elgesio ir mąstymo modelius, o jie keičiasi ir transformuojasi, jungiasi pagal tam tikrus principus.
Kokie esminiai Eneagramos principai?
Kiekvienas asmenybės tipas – tai įsitikinimų rinkinys apie žmogų supantį pasaulį ir jį patį: kaip turiu gyventi, kaip priimu pasaulį, kas man yra svarbiausia, į ką labiausiai kreipiu dėmesį, ką akcentuoju savo gyvenime. Turbūt sutiksite, kad bendraudami su tam tikrais žmonėmis mes dažnai nesusikalbame, nes vienas pasaulį mato vienaip, kitas – kitaip. Ir kiekvienas tiki , kad jo pasaulio ,,žemėlapis“ – matymo kampas yra teisingiausias. Jeigu mums atneša kokį nors „kitą“ variantą, mes išpučiame akis: „Palauk, ką čia man atnešei? Taip būti negali! Tu nusišneki, mes taip niekada nepadarysim!“, o kitas sakys: „O kodėl nepadarysim? Tai visiškai įmanoma!“. Taip ir kyla konfliktai, nes mūsų įsivaizdavimas apie save ir pasaulį yra skirtingas, mes nuolat vieni kitiems bandome įrodyti, kad mūsų suvokimas yra geresnis nei kito. O Eneagrama mus moko tolerancijos: aš priimu kiekvieną žmogų suvokdamas, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi, nebesierzinu dėl man nepriimtino kito asmens elgesio. Būna, kad po seminarų man paskambina žmonės ir sako: „Daiva, kaip įdomu, žmonės manęs nebeerzina, nebekelia pykčio, noro priešintis!“. Taip yra todėl, kad į gyvenimą imi žiūrėti tarsi į gerą spektaklį. Kiekvienas jame vaidiname savo vaidmenį, aišku, įsivaizduodami, kad mūsų vaidmuo yra geriausias.
Kokie asmenybės tipai išskiriami Jūsų praktikuojamoje sistemoje?
Eneagramoje išskiriami tokie asmenybės tipai: perfekcionistas, pagalbininkas, pasiekėjas, individualistas, stebėtojas, lojalistas, entuziastas, bosas ir taikdarys. Nežiūrint į tai, kad kiekvienam tipui priskirtas pavadinimas, praktikoje tipus įvardiname skaičiais. Skaičiai nevertina tipų nei iš pozityvios, nei iš negatyvios pusės. Jie tiesiog pateikia trumpą, neutralų vieno ar kito tipo pavadinimą. Skaičių seka taip pat neturi reikšmės. Kiekvienam tipui būdingos tam tikros savybės, tam tikros aistros-nuodėmės-silpnybės-ydos (apie jas jau kalbėjome), kurios verčia mus elgtis tam tikru jam priimtinu būdu.
Kaip pavyzdį galime aptarti pirmąjį asmenybės tipą – perfekcionistą. Viena šio asmenybės tipo ydų-silpnybių-motyvacija yra pyktis. Jis užgniaužiamas ir išgyvenamas, kaip pasipiktinimas, kurio pagrindas – nepasitenkinimo jausmas savimi ir realybe, neatitinkančia jų įsitikinimų ir nesančia tokia tobula, kaip kad perfekcionistui norėtųsi. Pyktis gali varijuoti nuo lengvo pasipiktinimo iki isteriško pykčio ar neapykantos. „Pasaulis yra netobulas, aš vis dar nesu tobulas, žmonės nesilaiko taisyklių, įsipareigojimų“ – panašiai mąsto šio, pirmojo, tipo žmonės.
Dėl tokių įsitikinimų perfekcionistas visame kame pastebi tai, ką reikėtų pagerinti. Jei jūs būtumėte perfekcionistė, tuo metu, kai jums padavėjas pranešė, jog kavinės virtuvėje baigėsi morkos, kurių sultis jus užsisakėte, jumyse kiltų nemalonus jausmas, pyktis, nes jums būtų nesuvokiama, kaip galima taip neatsakingai dirbti : „Kaip gali nebūti morkų sulčių, jei jos įrašytos meniu?! Jie turėtų iš anksto žinoti tokius pasikeitimus“. – jums kiltų tokios mintys. Perfekcionistas gali imti smerkti, kritikuoti, sakyti pastabas žmogui, kurio veiksmai jo netenkina. Bet tai jis darys ne būtinai todėl, kad tas žmogus jam nepatinka. Kai mato kažką neteisinga, jam kyla stiprus intuityvus noras tai ištaisyti, arba siekti, kad tai padarytų kiti (kurie už tai atsakingi).
Tai štai, aš analizuodama Eneagramos tipologiją, galiu mokytis sąmoningai pastebėti, kas manyje sukelia įvairias emocijas, jausmus, skausmą, gėdą, baimę. Seminarų metu dalyviai atlieka įvairias užduotis, pratimus, dalinasi įžvalgomis, savo patirtimi, daug diskutuoja. Visada smagiau, kai seminare dalyvauja kuo daugiau žmonių, nes mes vieni iš kitų mokomės, kad galėtume atpažinti kitų žmonių asmenybės tipus savo kasdienybėje, mokytis su jais sutarti. Ir, jei anksčiau aš negalėjau bendrauti su perfekcionistu, aš galų gale suprantu, kas jį verčia taip elgtis, kad jis man išsako pastabas, ,,kabinėjasi“ prie netvarkos ar užlenkto knygos puslapio visai ne dėl to, kad aš jam nepatinku. Man tampa aiškiau, kaip reikia bendrauti su tuo žmogumi, kad jis mane išgirstų ir suprastų. Eneagrama – nepaprastai puikus būdas mokytis sąmoningumo.
Mokydamiesi sąmoningumo, žmonės įprastai išgyvena tam tikrą perversmą – minčių, veiksmų, gyvenimo būdo. Kaip, Jūsų nuomone, galime siekti pokyčių?
Bet kokiu atveju, esminiai asmenybės pokyčiai gali įvykti tik mums patiems įdedant pastangų ir analizuojant save. Viskas, ką mes matome, girdime ir jaučiame, yra mūsų minčių, jausmų ir įsitikinimų atspindys. Mums reikia mokytis prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir vengti kaltinti išorinį pasaulį.
Eneagramos modelis taip pat pateikia transformacijos, vystymosi lygių teoriją. ( Ją atrado amerikietis Don Richard Riso , žymus Eneagramos tyrėjas). Jos esmė ta, kad kiekvienas Eneagramos tipas turi įgimtas, natūralias savybes, kurios daugiau ar mažiau slepiasi po pagrindinėmis baimėmis, būdingomis kiekvienam tipui. Analizuodami vystymosi lygius, galime labai aiškiai suprasti, kaip vystosi, auga ir degraduoja kiekvieno tipo atstovas, nuspėti vieno ar kito žmogaus elgesį arba pamatyti, kad vystymosi lygiai tampa žmogaus mentalinės bei emocinės sveikatos indikatoriais. Manoma, kad asmenybės tipas, kuriam priklauso žmogus, yra įgimtas. Tačiau, kokiame vystymosi lygyje atsirasime, didžiulę įtaką turėjo vaikystėje patirti išgyvenimai, auklėjimas, sveikata, išsilavinimas, aplinka ir kiti svarbūs faktoriai. Augant vystymosi lygiui, didėja asmenybės vientisumas. Kuo aukštesnis žmogaus išsivystymo lygis, tuo mažiau jis turi baimių ir poreikio ginti save, tuo stipresnė jo asmeninė energija, meilė sau ir kitiems.
Norėdami keistis ir tobulėti, turime kuo aiškiau suvokti, ko tiksliai norime, kam mums to reikia, kas pasikeis mūsų gyvenime, ar tikrai to norime patys (o ne kitas mus verčia)? Manau, mūsų tikslas būti laimingais, ir tą laimę skleisti šalia esantiems. Aš geriausiai jaučiuosi, kai šalia manęs esantys žmonės yra laimingi, kai jie daro atradimus ir tobulėja, kai jie nebijo suklysti, kai man nekyla noras jų kaltinti, kai galiu augti būdamas šalia kito žmogaus. Kiekvienas žmogus yra ir mokytojas, ir mokinys. Kiekvienam skaitytojui linkiu ieškoti, atrasti, džiaugtis tuo, ką atrandate. Visiems linkiu išminties būti laimingais, ir jums, Viktorija, to linkiu.