Sufijai sako, kad dauguma žmonių yra „miego“ būsenoje – gyvename tarsi įjungę autopilotą, diena iš dienos kartodami įprastus veiksmus ir elgesio stereotipus, nors tai ne visada suteikia mus tai, ko mes iš tikrųjų norime. Eneagrama aprašo devynias pagrindines strategijas, kurias mes naudojame klaidingai tikėdamiesi, kad jos mus nuves į norimą laimės, laisvės ir pusiausvyros būseną.
Laikui bėgant mes tampame išmintingesni ir pradedame suvokti, kad nesąmoningas visų tų
elgesio stereotipų kartojimas nedaro mūsų laimingesniais ir patenkintais.
Eneagrama mums leidžia suvokti savo elgesio modelius. Ir tai panašu į prabudimą – lyg iš naujo žiūrėtumėme į pasaulį plačiai atmerktomis akimis. Atsiranda išsilaisvinimo jausmas – mes nustojame identifikuoti save su savo modeliais ir įgauname laisvę būti skirtingais, laisvę būti tikru savimi, laisvę paprasčiausiai būti.
Oskaras lčiazo aprašė devynias „ego fiksacijas“ ir „motyvacijas“, būdingas kiekvienam
Eneagramos tipui. Taip pat jis pasiūlė vystymosi kelius kiekvienam iš devynių tipų. Vystymas grindžiamas keturiais elementais: motyvacija – fiksacija – stipriąja puse – esybe.
MOTYVACIJA / Giluminė motyvacija – aistra – yda – silpnybė
Kiekvieną asmenybės tipą veikia tam tikra jėga, taip vadinama „yda“ – ,,vidinė ašis“, kuri verčia mus būtent taip mąstyti, taip jausti, taip elgtis, taip, kaip mes ir mąstome, jaučiame, elgiamės. Tai tarsi mūsų pasaulio žemėlapis. Tai įsitikinimų rinkinys apie mus supantį pasaulį ir mus pačius.
Motyvacija – mūsų silpnybė. Ir ji labai stipri. Mes tarsi įsikabiname į tuos pačius veiksmus, o juos atlikdami išgyvename tas pačias reakcijas ir situacijas. Tai mums trukdo judėti į priekį. Tie veiksmai – nesąmoningi ir todėl retai duoda tai, ko mums labiausiai reikia– laimės, pasitikėjimo, ramybės.
Vienintelis kelias lengviau ir laimingiau gyventi – tai išsivaduoti iš šios aistros-silpnybės pinklių. Tačiau nelengva atsisakyti to, ką mes jau žinome, mokame, turime, nes mes nežinome, o ką gi gausime mainais.
FIKSACIJA / Motyvaciją gimdo fiksacija
Fiksacija – tai elgesio stereotipas, kurį mes nuolatos kartojame, nes mums atrodo, kad tai geriausia, ką mes galime ir mokame padaryti, ir kad šis veiksmas atneš mums pasitenkinimą ir laimę. Stereotipiniai elgesiai mums kelia saugumo jausmą, todėl mums atrodo, kad elgiamės teisingai, nekreipdami dėmesio net į tai, kad to elgesio pasekmės mus gali liūdinti ar nuvilti. Mums vis atrodo, kad jei labiau stengsimės, tai mums kažkada vis tiek pavyks turėti tai, ko trokštame. Tačiau fiksacija vis labiau atitolina mus nuo pageidaujamo rezultato.
Fiksacija sustiprina mūsų motyvaciją, o ji tuo pačiu stiprina mūsų fiksaciją, kuri tampa dar stipresnė. Taip susidaro uždaras ratas. Bet, būtent suvokus savo fiksaciją, galima išeiti iš uždaro rato. Yra daug lengviau išmokti pastebėti savo mąstymo ir elgesio stereotipus, nei suvokti savo giluminę motyvaciją – aistrą. Norint eiti asmenybės augimo keliu, kurį siūlo Eneagrama, naudinga pradėti dirbti būtent su fiksacija.
STIPRIOJI PUSĖ / Ypatingi gebėjimai – dorumas
Mes gyvename priešingybių pasaulyje: diena – naktis, džiaugsmas – liūdesys, tyla-triukšmas. Psichologiniame lygyje taip pat egzistuoja polinkis priešingybėms. Pavyzdžiui, žmonės, kurie mano esą nedrąsūs, iš tikrųjų turi daug drąsos, o tie, kurie galvoja, kad yra nevalingi, puikiausi gali pademonstruoti geležinę valią.
Kai formavosi mūsų asmenybė, mes pasirinkome vieną pusę, tikėdamiesi, kad mums pavyks gauti, tai ko trokštame. Suvokę savo elgesio stereotipus – fiksaciją, mes galime išmokti stabdyti save ir vystyti savo priešingą pusę – ypatingus sugebėjimus. Kiekvienas asmenybės tipas turi ypatingus gebėjimus, kurie jam žinomi ir kuriuos naudoja resursinėse situacijose. Ši stiprioji pusė sugeba neutralizuoti tuos elgesio stereotipus, kuriuose užstringame.
Taigi, kiekvienas asmenybės tipas turi savo stipriąją pusę – priešingybę „ydai“- motyvacijai. Mokydamiesi pasinaudoti savo stipriąja puse, mes galime puikiausiai keisti savo gyvenimus, turėdami didesnę galimybę pajusti tikrąjį aš – savo esybę.
ESYBĖ / Būtis, esmė copy
Tikroji būtis, esybė – tai būsena, kada mes jaučiame vienybę su visu mus supančiu pasauliu, tai buvimas čia ir dabar, kai mes viską priimame taip, kaip yra.
Tai būsena, kada mes veikiame intuityviai ir tiesiog žinome, ką reikia daryti. Tai būsena, kai nutyla vidinis dialogas ir dingsta abejonės. Būsena, kada mūsų emocijos nurimsta, kai juntame laimę ir vidinę harmoniją.
Šią būseną daugelis galėjome patirti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kai kažką kūrėme, o tai vertė mus užsimiršti laike ir erdvėje, kai jautėme ypatingą artumą mylimam žmogui ar draugui, kai rodosi sustoja laikas, ir kad tai, kas vyksta yra teisinga, nuoširdu, pripildyta meilės ir džiaugsmo tiesiog būti.
Daugybė mūsų kasdieninių veiksmų susideda iš nesąmoningo noro išgyventi šią būseną. Bet mes klaidingai manome, kad galime pasiekti tą būseną vadovaudamiesi savo įprastomis strategijomis. Tik pakeitę savo elgesio stereotipus ir eidami asmenybės vystymosi keliu, kurį mums siūlo Eneagramos modelis, mes galime ilgiau ir dažniau pajusti kontaktą su savo vidumi, savo esybe. Būtent tada gyvenimas taps paprastesnis ir gražesnis.