Visi, kurie domisi Eneagrama, jau žino, kad šis modelis kiekvienam iš mūsų padeda atpažinti savo nesąmoningą motyvaciją – savo įprastus elgesio ir mąstymo modelius, savo ,,žemėlapį“, savo įsitikinimų rinkinį, kuris gyvenime dažnai pakiša mums koją, stabdo mūsų asmenybės vystymąsi, trukdo pasiekti gyvenimo tikslų, ir dažnai daro mus nelaimingus.
Tik studijuodami Eneagramą daugelis iš mūsų suvokia ir įsisąmonina šiuos elgesio ir mąstymos modelius ir pagaliau aiškiai pamato savo paties nubrėžtas ribas, kurių, kaip jam atrodė, nesugeba peržengti. Po šių įžvalgų atsiveria nuostabus kelias: Eneagrama siūlo mums giliau pažvelgti į savo tikrąjį ,,Aš“, pamatyti gilesnę tiesą apie mus pačius ir suvokti savo vietą pasaulyje.
Tikslas – pamatyti savo asmenybės automatines reakcijas – nesąmoningą motyvaciją, sustabdyti jas ir išsilaisvinti iš jų. Kad tai pasiektume, pirmiausia mes mokomės nustatyti savo bazinį asmenybės tipą – koks kiekvieno iš mūsų ,,pasaulio žemėlapis“, ką mes dažniausiai renkamės, kokia mūsų vertybių sistema, kokie mūsų elgesio motyvai, kaip mes reaguojame į kitus žmones, kas vyksta su mumis, kai mes esame stresinėje situacijoje ir daugybė kitų dalykų. Kuo daugiau sužinosime apie asmenybės ypatumus, kuriuos aprašo ši sistema, tuo lengviau pripažinsime skirtingus nei mūsų pačių požiūrius – skirtingus ,,žemėlapius“. Vadinasi, išmoksime suprasti ir priimti kitus žmones, išmoksime efektyviau bendrauti, sukursime aplink save didesnį darnos lauką.
9 nesąmoningos motyvacijos
Eneagrama motyvacija
Eneagramoje pateikiamos 9 nesąmoningos motyvacijos dar vadinamos ,,nuodėme“, ,,yda“, ,,silpnybe“, ,,aistra“. O.Ičazo jas dar vadino ,,proto parazitais“, kuriems atiduodame savo energiją. Tai tas, kas mus išmuša iš mūsų orientyro, tai mūsų netikri tikslai. Tai tas pats, jei kelionėje orientuotumės ne Poliarine žvaigžde, o į tai, kas papuolė, – mūsų laivas prarastų kursą.
Vaikystėje mes pasirinkome tam tikras savo elgesio ir mąstymo strategijas, kurių pagalba patenkinome svarbiausius savo bazinius poreikius (saugumą, pagarbą, pripažinimą). Pasirinkimą įtakojo baimės, kad galime būti nesaugūs, mūsų gali nemylėti, mus gali palikti, nebūsime svarbūs savo artimiausiems žmonėms, pirmiausia tėvams. Dėl šių baimių vaikas taip stipriai laikosi savo elgesio modelių-strategijų, pasitiki savo realybės suvokimu ir nenori girdėti vidinio grįžtamojo ryšio.
Kai vaikui nepavyksta pasiekti norimo rezultato, jis tarsi save ramina: ,,Nepavyko, nes aš mažai stengiausi, bet aš tikrai žinau, kad tai veikia. Aš bandysiu dar kartą“. Taigi, mes pasiduodame savo motyvacijos valdymui, tampame nuo jos priklausomi ir mums tikrai labai sunku iš jos išsivaduoti. Mes ją taip gerai pažįstame, ji mums tokia sava, tai mūsų komforto zona, kurioje jaučiamės ,,saugus‘‘. Juo labiau, kad tam tikrais gyvenimo momentais ji mums nešė naudą.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šios strategijos ne visada efektyvios, o kai kuriose situacijose jos virsta rimtais trukdžiais, ko pasėkoje gauname priešingus rezultatus nei norėjome.
1 – Pyktis – jis užgniaužiamas ir išgyvenamas, kaip pasipiktinimas, kurio pagrindas – nepasitenkinimo jausmas savimi ir realybe, kuri neatitinka jų įsitikinimų ir nėra tokia tobula, kaip jiems norėtųsi. Pyktis gali varijuoti nuo lengvo pasipiktinimo iki isteriško pykčio ar neapykantos.
2 – Puikybė – tai pasitenkinimo jausmas, kad jis yra visiems reikalingas, gali ir moka patenkinti kitų žmonių poreikius. Tai pat negalėjimas ir nenoras priimti savo išgyvenimų. Nuolatinis atidėliojimas ,,po to“ patenkinti savo poreikius, bandant padėti kitiems.
3 – Apgaulė – taip stipriai identifikuoja save su darbu arba užimamomis pareigomis, kad dažnai pamiršta, kas iš tikrųjų esąs. Vaidina vieną ar kitą vaidmenį, kad pasiektų efektyvių rezultatų. Savas emocijas pakeičia tomis emocijomis, kurių reikalauja esamas vaidmuo. Įsivaizduoja, jog jo darbingumas neišsemiamas. Esu tas, ką darau, ką pasiekiau, o ne koks mano vidinis pasaulis.
4 – Pavydas – pasąmonėje gyvena jausmas, kad jam trūksta kažko svarbaus. Pavydas verčia jausti, kad kiti žmonės turi tai, kas neduota jam – būti laimingu ir patenkintu savo gyvenimu. Trokšta to, ko neturi, ir dažnai nemato savo tikrųjų privalumų. Pavydas suteikia energijos gauti tai, ką turi kiti žmonės.
5 – Nusišalinimas – jaučia, jog jam trūksta vidinių resursų, ir kad per daug aktyvus bendravimas su kitais žmonėmis katastrofiškai jį išsekina. Ši motyvacija verčia likti jį supančio pasaulio nuošalyje. Taip jis išsaugo savo resursus ir minimalizuoja savo poreikius.
6 – Baimė – nerimas, kuris verčia jį bijoti nežinomų pavojų. Išgyvena nuolatinį nerimo jausmą, blogą nuojautą dėl būsimų nesėkmių.
7 – Ėdrumas – nepasotinamas jausmas ,,užpildyti save“ įspūdžiais. Jis bando nugalėti vidinės tuštumos jausmą, generuodamas daugybę įvairiausių pozityviai stimuliuojančių idėjų ir veiklų, tačiau niekada neišgyvena visiško pasitenkinimo.
8 – Teisingumas – nuolatinis poreikis jausti įtampą, kontrolę ir savo ribų didinimą. Tai verčia jį įtakoti visus gyvenimo įvykius – sąmoningai pareiškiant apie save.
9 – Tinginystė – pasyvumas ir neįsitraukimas. Nori nepriklausyti nuo gyvenimiškų aplinkybių. Tai nenoras pilnai įsitraukti į gyvenimą, betarpiškai priimti tai, kas vyksta, nemokėjimas būti ,,čia ir dabar“.
Žinodami savo nesąmoningą motyvaciją-aistrą-ydą, kurią pateikia Eneagramos modelis, me galime išmokti ,,pagauti save veiksme“, tame momente, kai elgiamės taip, kaip mums diktuoja mūsų tipas, pastebėti, kaip mes kiekvieną kartą mechaniškai ir nesąmoningai reaguojame į tam tikrus įvykius. Kai mes sugebame aiškiai nustatyti, ką mes darome esamu momentu, be smerkimo ir vertinimo pilnai pajusti ir nustatyti esamą būseną, senieji stereotipai ima griūti.
Pavyzdžiui, jeigu ginčo ar susierzinimo metu ,,pagausime save šiame veiksme“, galėsime giliau suvokti, kad mes nenorime taip elgtis, kad mes tik bandome save nuteisti arba padaryti kažką savo nerimo ,,kaltininku“.
Už bet kokio mūsų elgesio modelio – nesąmoningos motyvacijos slypi pozityvus ketinimas, kuris nori mus apsaugoti. Kai tai supranti – lengva priimti ir padėkoti savo motyvacijai. Todėl galime paklausti savo ,,vidinio vaiko“, kodėl man reikia taip elgtis ar reaguoti. Atsakymą galime pajusti, išgirsti, suvokti įvairia forma: kūno pojūčiais, garsais, mintimis, vizualiais vaizdais. Gal tai tik buvo bandymas išvengti liūdesio ir vienatvės. Jeigu mes sugebėsime išjausti šią būseną, mūsų sąmoningumas didės. Kai me imame suprasti, kaip veikia mūsų asmenybės prigimtinis mechanizmas, atsiranda pasirinkimas – susitapatinti su juo ar ne. Jei mes to nesuvokiame – pasirinkimo nėra.
Kai mes matome savyje Šeštą tipą, Aštuntą tipą ar bet kurį kitą, mes turime galimybę demonstruoti arba nedemonstruoti tam tikrus to tipo požymius. Tada galime pasiūlyti savo ,,vaikui“ naują elgesio būdą arba mokytis (atlikti pratimus), kad nuramintume savo motyvaciją-aistrą, kol pasijusime pasiruošę integruoti savo naują elgesį.
Parengė Daiva Vietrinienė
Literatūra:
Don Richard Riso, Russ Hudson: Discovering your personality type, 2012
Хелена Конгсбах Макани: Еннеаграма: Ваш путь личностного развития, 2012
Don Richard Riso, Russ Hudson: The Wisdom of the Enneagram, 2010
Metodinės medžiagos: Sertifikuotas kursas, 2010-2013 m.